PARODOS

Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos dėstytojų ir absolventų paroda

„NAUJOS PERSPEKTYVOS“

Kiekvienais metais tarptautinės Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto (KK MUF) organizuojamos konferencijos „Menas, dizainas, kalbos ir ugdymas: teorijos ir praktikos inovacijos“ (ADLE) metu atidaroma menininkų kūrinių ekspozicija suteikia galimybę pažvelgti į fakulteto dėstytojų, absolventų darbus. Šių metų nuotolinę ADLE konferenciją lydinčioje virtualioje parodoje „Naujos perspektyvos“ kūrėjai įtraukia žiūrovą į pamąstymus apie praeitį ir dabartį, supančią realybę ir jos patyrimą, nuolatinę kaitą, balanso paieškas ir vaizduotės galią.

Parodoje dalyvauja: Alydas Jonaitis, Arvydas Martinaitis, Birutė Šležienė, Dalius Razauskas, Gintarė Jarašienė, Ieva Paltanavičiūtė, dr. Kęstutis Lekeckas, Laura Slavinskaitė, Lolita Grabauskienė, Ričardas Peleckas, Sigita Grabliauskaitė, Sigutė Bronickienė, Valda Verikaitė, Viktorija Anskaitienė, Vilma Gydaitė, Kęstutis Vaikšnoras

Parodos dizaino autorius: Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos Dizaino studijų programos koordinatorius, dizaineris Juozas Dundulis.

Virtualios parodos nuoroda

Dizainerio, karikatūristo Alvydo Jonaičio darbuose „Studentas“ ir „LR premjerė Ingrida Šimonytė“ grafiškomis priemonėmis perteikiamos šiandienos aktualijos ir jų epicentre esančios asmenybės. Kūrinyje „Studentas“ menininkas lengva piešinio plastika akcentuoja visuomenėje kylančias problemas, paskatindamas į jas pažvelgti su šypsena, sykiu, susimąstyti, jog tai, kas šiuolaikybėje yra priimama kaip žmogaus poreikių patenkinimas, norų atliepimas ir kasdienybės palengvinimas, neturėtų užgožti realaus gyvenimo ir jo patyrimo. Stiklo menininkė, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos absolventė Valda Verikaitė darbuose „Iliuzija“, „Socialinė tuštuma“ apmąsto socialiniuose tinkluose pateikiamos informacijos nutolimą nuo realybės, kuris skatina įtikėti iliuzija, apsigauti ir nusivilti. Drobėje „Peizažas“ tapytoja Laura Slavinskaitė vaizduoja beveidę minią, atkreipdama žiūrovo dėmesį į susvetimėjimo, vienišumo problemas, sykiu, šiuolaikinio žmogaus siekį atrasti savąjį, autentišką „aš“. Menininkė, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos absolventė Ieva Paltanavičiūtė kūrinyje „Neperšaunami“ kvestionuoja praeities ir dabarties temą. Kūrėja žiūrovui užduoda šiandien itin svarbų klausimą: išsaugosime prisimindami ar sunaikinsime, palikdami užmarštyje? Istorijos išsaugojimą skatina architekto Kęstučio Vaikšnoro Kauno meno mokyklos 100-mečiui skirtas darbas „Karūna“. Pabrėždamas pirmosios Lietuvoje meno institucijos – Kauno meno mokyklos – svarbą bei reikšmę šalies visuomenei ir kultūrai, čiurlioniškos estetikos darbe architektas išreiškia pagarbą istorijai ir perduoda ją ateities kartoms.
Kasdienybės (daiktų) transformacijos
Menininko, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos absolvento Ričardo Pelecko miniatiūrose „3L.“, „50.“, „3L.2.“ ir kt. atsiskleidžia kūrybiškas ir originalus kūrėjo požiūris į jį supančią kasdienę aplinką. Alegoriškuose darbuose dailininkas įtraukia žiūrovą į filosofiškus pamąstymus apie gyvenimą, santykius su kitais, savo paties būtį. Dizainerė Vilma Gydaitė grafikos kūrinyje ,,Mėlynos šukos“ interpretuoja buityje naudojamą funkcionalų daiktą, suteikdama jam kitokią formą ir naują prasmę. Įprastos šukos menininkės darbe transformuojasi į relikviją primenantį objektą, saugantį ilgą ir paslaptingą istoriją.
Paveiksluose „Gėlės“, „Kapinaitės ir figūrėlė“ tapytojas Arvydas Martinaitis „sluoksniuoja“ energingus potėpius, spalvas, faktūras, ragindamas žiūrovą neslysti drobių paviršiumi, o sulaikyti savo žvilgsnį ilgiau, paveikslų erdvėse akimis paklaidžioti įdėmiau ir atrasti jose konstrukcijas, kurias sukuria jo paties vaizduotė. Unikalūs grafikės Sigutės Bronickienės kūriniai ,,Kaukės“, ,,Kuršiai“, ,,Abstraktukas“, kuriuose naudojamas menininkės rankų darbo popierius, žadina žiūrovo vaizduotę atrasti darbuose vaizduojamų simbolių prasmes ir atkurti grafikės vaizdais perteikiamas, ne vieną siužetinę liniją vystančias, įdomias istorijas. Menininko, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos absolvento Daliaus Razausko objektuose „Neapsisprendusi“, „Drovi“, „Einanti kažkur“ ir kt. balansuojama tarp motyvo interpretavimo griežtomis, taisyklingomis geometrinėmis formomis ir kūrybiško, konceptualaus jo estetizavimo, suteikiančio galimybes į lengvai atpažįstamą motyvą pažvelgti iš naujos perspektyvos. Diptike „Niujorko architektūros fragmentai I“ ir „Niujorko architektūros fragmentai II“ dizainerė Gintarė Jarašienė, fotografijose naudodama skirtingus rakursus, architektūrinius objektus transformuoja į miesto ritmą perteikiančias monolitines figūras. Viena vertus, stabilias ir ilgaamžes, kita vertus – esančias nuolatiniame judesyje, kaitoje.
Birutė Šležienė skaitmeninės spaudos kūrinyje „Ritmas diena – naktis“ pasikartojančio motyvo ritmika perteikia harmonijos, balanso paieškas. Juodos ir baltos spalvų kompozicijos reflektuoja viena kitą, abstrahuodamos regimą vaizdą. Atsiveria naujos jo prasmės, paremtos žiūrovo interpretacijomis. Odos menininkė Lolita Grabauskienė subtiliuose kūriniuose „Vakaro pokalbis“, „Pasiekti nepasiekiamą“, „Saulės sutikimas“ nukelia žiūrovą į erdvę, kurioje išorinio pasaulio skubesys, triukšmas pranyksta, užleisdamas vietą ramybei ir susitelkimui. Stiklo menininkės Sigitos Grabliauskaitės darbuose ,,Istorijos mamos rankose“, ,,Pasivaikščiojimas paplūdimyje lietui lyjant I“, ,,Architektūros freskų interpretacijos I“ ir kt. meistriškai įvaldyta stiklo medžiaga kuriami poetiški naratyvai, skirti kiekvienam dvasingumo, prasmės ieškančiam žiūrovui.
Mados dizainerio dr. Kęstučio Lekecko modelis iš kolekcijos „re–created“, sukurtas laikantis tvarios mados koncepcijos, atveria naujas požiūrio į mados estetiką perspektyvas. Stiklo menininkė, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Menų akademijos absolventė Viktorija Anskaitienė video kūrinyje „Skaidrybių tankis“ tyrinėja stiklo medžiagos savybę visiškai praleisti, atspindėti, išsklaidyti, sugerti šviesą. Šviesos ir stiklo medžiagos susidūrimas kuria abstrahuotus vaizdus, kuriuos fiksuodama kūrinyje menininkė paskatina žiūrovą panirti į meditatyvią būseną. Kęstučio Vaikšnoro kartu su kolega – architektu Linu Tuleikiu ir III kurso Dizaino studijų programos studentais kurta instaliacija “Ryš(k)iai”, kuria paralelę tarp žmonių ir medžių, akcentuojant ryšius, kuriais ne tik žmonės yra susieti vieni su kitais, bet, dėka jų, ir medžiai yra neatskiriami. Ryški virvė, instaliacijoje apraizgiusi medžius, tampa gyvybiškai svarbaus ryšio, kuriančio rūpesčiu greta esančiųjų gerove grįstus santykius, simboliu.
Virtualioje parodoje eksponuojamuose tapybos, fotografijos, grafikos, skaitmeninės grafikos, stiklo meno, video meno, mados kūriniuose, instaliacijoje menininkai žiūrovą paragina pabandyti į supančią, įprastą aplinką pažvelgti iš kitokio kampo, atrandant naujas perspektyvas.